Daugiau galimybių LKA kariūnams studijuoti JAV: įsteigtas Skučų fondas ir skirta pirmoji stipendija

Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantys plk. ltn. Donatas Skučas ir dr. Gina Skučienė Lietuvių fonde įsteigė vardinį fondą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams remti. Šiemet skiriama pirmoji šio fondo stipendija JAV karinio jūrų laivyno akademijoje studijuojančiai LKA kariūnei Beatričei Karlonaitei. Stipendija JAV karo akademijose studijuojantiems Lietuvos kariūnams bus skiriama kasmet, o jos dydis priklausys nuo fondo investicijų rezultatų. Šiemet jos dydis siekė beveik 10 tūkst. eurų.

Fondą kartu su žmona įsteigęs plk. ltn. D. Skučas sprendimą padėti kariūnams sieja su savo patirtimi: „Kadaise ir aš buvau kariūnas. Tada gyvenau dideliame skurde. Pokalbiai su į JAV akademijas mokytis atsiųstais kariūnais man priminė mano kariūno dienas. Todėl nutariau įsteigti fondą, kuris finansiškai padėtų atvykstantiems kariūnams.“

Pirmoji fondo stipendininkė Beatričė Karlonaitė JAV karinio jūrų laivyno akademijoje Anapolyje, Merilando valstijoje, pirmą kartą apsilankė 2022 metais per moksleivių mainus. Sužinojusi, kad joje gali studijuoti ir užsieniečiai, ji pagalvojo: „Man tai reiškė viena – tai yra įmanoma.“ Po mokyklos kariūnės kelią Beatričė pradėjo Lietuvos karo akademijoje, o po dvejų metų sugrįžo į Anapolį jau kaip 2028 metų laidos kariūnė. Ji tapo pirmąja lietuve nuo 2013 metų, priimta studijuoti į šią akademiją. Čia Beatričė studijuoja fiziką, mokosi laivybos ir dalyvauja kariniame rengime.

Pokalbyje Beatričė pasakoja apie apsisprendimą tapti karininke, studijų ir kasdienybės skirtumus Lietuvoje bei JAV.

Kada pirmą kartą pradėjote svarstyti apie karininko kelią?

2022 metais mainuose JAV kartu su priimančia šeima apsilankėme JAV karinio jūrų laivyno akademijoje, buvau sužavėta jos aplinkos, architektūros, galimybių ir motyvuotų kariūnų. Atrodė, lyg tai yra svajonių universitetas, jungiantis tiek fizinį, tiek akademinį, tiek moralinį ugdymą. Šeima vis juokavo, kad man ši vieta puikiai tiktų, nes gimnazijoje daug sportavau, mokiausi, savo laiką gana griežtai skirsčiau. Galiausiai paklausėme gido, ar Akademijoje mokosi užsieniečiai, tuomet ir sužinojau, kad paskutinį kartą lietuvis baigė šią Akademiją prieš 10 metų ir nuo to laiko nėra pavykę išsiųsti nei vieno kariūno. Man tai reiškė viena – tai yra įmanoma. Po šio lemtingo vizito pradėjau daugiau domėtis karo akademijomis JAV, susisiekiau su JAV ambasada Lietuvoje paklausti, kokios galimybės įstoti. Šitaip sužinojau, kad pirmas žingsnis yra įstoti į LKA, vėliau teikti paraišką į JAV.

Kokią įtaką Jūsų apsisprendimui turėjo prasidėjęs karas Ukrainoje?

Tiek mokykloje, tiek šeimoje man buvo skiepyta meilė tėvynei bei pareiga kovoti už jos laisvę. Iki karo Ukrainoje pradžios tai buvo tik teorinės idėjos: partizanų kovos, trėmimai, Sausio 13-oji – visa tai jaučiau ir vertinau lietuvių pasiaukojimą dėl savo šalies, tačiau niekada nesvarsčiau, kad man gali tekti daryti ką nors panašaus – maniau, jog taika tęsis amžinai. Deja, visos šios idėjos virto realybe, supratau, kad dabar aš turiu imtis veiksmų ir tęsti lietuvių kovų tradiciją. Pirmą kartą pajautusi baimę dėl Lietuvos ir čia gyvenančių artimųjų supratau, kas įkvėpė visas praeities kovas ir pajaučiau asmeninę atsakomybę už savo valstybę.

Kas paskatino pasirinkti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją?

Mokydamasi 12-oje klasėje Vilniaus licėjuje daug svarsčiau apie skirtingus universitetus bei studijų kryptis, tačiau niekas netraukė manęs taip, kaip pareiga ir garbė tarnauti Lietuvai, mokytis su labai aiškiu tikslu – tapti pasiruošusiai esant poreikiui kovoti už Lietuvos išlikimą bei Lietuvos piliečių laisvę ir saugumą. Iki pat pasirinkimų pateikimo datos nebuvau visiškai įsitikinusi, kokį sprendimą priimsiu. Mano aplinkoje niekas net nesvarstė tokios galimybės, šeima taip pat iš dalies dvejojo ir retkarčiais bandė mane atkalbėti. Tačiau kuo daugiau domėjausi LKA, tuo labiau atrodė, jog tai puiki vieta ugdyti save ne vien akademiškai, tačiau ir fiziškai bei psichologiškai, mane traukė galimybės „lakstyti po miškus“, mokytis apie ginkluotę bei judėjimo taktikas, taip pat ugdyti lyderystės sugebėjimus. Po atrankinio pokalbio dar labiau norėjau stoti į LKA, nes karininkai pokalbio metu pasirodė išsilavinę ir įkvepiantys.

Ką joje spėjote patirti prieš išvykdama studijuoti į JAV?

Karo akademijoje kartu su 80 kitų kariūnų pirmiausia baigiau bazinį kariūno kursą Rukloje. Mokėmės orientavimosi, šaudymo, žygiavimo, medicinos, lauko taktikos bei kitų įgūdžių. Gyvendami kartu kuopoje ir nuolatos patirdami įvairių sunkumų, greitai susidraugavome ir išmokome dirbti komandoje, padėti vienas kitam. Įpusėjus baziniam kursui, galutinai nusprendžiau, jog sprendimas mokytis LKA buvo teisingas, labai vertinau sukurtus ryšius, taip pat patiko nuotykių pojūtis bei mokymai, kurie atrodė prasmingi. Patyriau daug džiaugsmo ir pasididžiavimo baigusi bazinį kursą, ypač įveikusi galutinį 4 dienų taktinį žygį,  nekantravau tęsti studijas Vilniuje. Paskui apie 7 mėnesius mokiausi LKA pagal universitetinę programą, po paskaitų turėdavome įvairių karinių mokymų kartu su aukštesniais kursais. Gyvenimas universitetiniu ritmu kartais pasirodydavo monotoniškas, tačiau ryšiai kuopoje neišblėso ir geriausia šio etapo dalis ir buvo mano bendrakursiai.

Kuo JAV karinio jūrų laivyno akademija skiriasi nuo LKA?

Tai tradicijomis paremta institucija, įkurta dar 1845 metais. Viena vertus, kariūnų gyvenamasis pastatas, taip pat bažnyčia ir kiti aplinkiniai karinės bazės pastatai yra įspūdingi, žavi Akademijos istorija ir sukaupta patirtis. Kita vertus, čia yra ir tradicijų, kurios egzistuoja vien todėl, kad yra tradicijos, ir ne visada iš tiesų padeda ugdyti čia besimokančius studentus – tai, lyginant su LKA, mane nustebino. Be to, JAV kariuomenė yra tokia didelė, kad dažnai atrodo, jog kas antras sutiktas žmogus turi nors kokių nors ryšių su ja, aplinkiniai tarnaujančius kariūnus labai gerbia, dėkoja už tarnybą, siūlo sumokėti už patiekalus, jei vilki uniformą.

Kas iki šiol buvo sunkiausias išbandymas studijuojant JAV?

Manau, sunkiausia buvo iš naujo kartoti pirmus metus kariuomenėje kaip žemiausio lygio kariūnei. Jau praėjus visa tai Lietuvoje, JAV tai tik dar labiau sustiprėjo. Pirmakursiai gali tik porą kartų per semestrą nakvoti kur nors kitur, o ne Akademijoje, tad visas gyvenimas dažniausiai sukasi tik teritorijoje, jie gauna daugiau fizinių ir protinių užduočių. Ši sistema man nelabai patiko ir buvo sunku adaptuotis, ypač, kadangi jau buvau tai praėjusi Lietuvoje. Manau labiausiai padėjo kuopos draugai, kurie irgi patyrė tuos pačius sunkumus. Taip pat padėjo mąstymas apie mano priežastį būti kariuomenėje – saugoti ir ginti Lietuvą.

Kas JAV karinio jūrų laivyno akademijoje Jus maloniausiai nustebino?

Maloniausiai nustebino didelis kiekis įvairių čia siūlomų galimybių. Visų pirma, čia galima studijuoti praktiškai visas įmanomas inžinerijos kryptis, taip pat yra kelios mokslo kryptys bei kelios humanitarinės kryptys, tad kiekvienas atranda ką nors, kas tinka jam asmeniškai. Mokslai čia yra itin stiprūs, profesoriai patyrę savo srityse, o studentai talentingi ir motyvuoti.

Lankote laivybos kursus, dalyvaujate kariniame rengime ir kartu studijuojate fiziką. Kodėl pasirinkote būtent tokią studijų kryptį?

Nors fizika nėra inžinerija ir iš aplinkos perspektyvos neturi akivaizdžių aplikacijų tarnyboje laivyne, manau, tai yra viena iš geriausių sričių tobulinti kritinio mąstymo bei problemų sprendimo įgūdžius. Fizika mane domino nuo vidurinės mokyklos laikų, dažnai mokydavausi tam tikrų fizikos sampratų savo malonumui, o gimnazijoje mokiausi fiziką A lygiu, laikiau fizikos brandos egzaminą. Fizika yra labai platus mokslas, padedantis suprasti pasaulį, be to, mokantis fiziką neišvengiamai teks išmokti prašyti pagalbos ir suvokti, kad kartais yra problemų, kurių pats negali išspręsti. Tai sunki studijų kryptis, kuri prisideda prie karinio rengimo, lavindama mano mąstymo, laiko planavimo, atidumo detalėms įgūdžius.

Ką Jums reiškia Skučų fondo skirta stipendija?

Esu labai dėkinga gavusi šią stipendiją ir džiaugiuosi už tokį įvertinimą. Šis dėmesys tikrai padeda jausti šių mokslų prasmę, primena apie pareigą ir meilę tėvynei. Šis pasitikėjimas man yra didžiulė garbė, kaip ir yra didelė garbė tarnauti Lietuvai ir jai atstovauti JAV.

Dešimtmetį užsiimate orientavimosi sportu. Kokių savybių šis sportas išugdė ir kaip jos praverčia karinėje aplinkoje?

Šis sportas išugdė gebėjimą klysti ir pralaimėti, tačiau nepasiduoti ir bandyti iš naujo, o tai padėjo man tapti lanksčiai bet kokioje situacijoje, adaptuotis ir ieškoti sprendimų, nebijoti būti vienam ir pasitikėti savimi.Todėl neturėjau daug sunkumų priprasti prie visiškai naujos kultūros, aplinkos ir taisyklių. Labiausiai ugdyti teko gebėjimą prašyti ir priimti kitų pagalbą, čia gauname tiek daug užduočių, kad be kitų pagalbos išsiversti neįmanoma. Sėkmingiausi kariūnai čia yra tie, kurie sugeba dirbti kartu su kitais, dalintis savo pagalba ir jos paprašyti.

Ką pasakytumėte jaunuoliui, kuris domisi studijomis Lietuvos karo akademijoje, tačiau dar abejoja, ar karininko kelias skirtas jam?

Rekomenduočiau išsamiau pasidomėti mokslais LKA, pasišnekėti su ten besimokančiais kariūnais ir priimti sprendimą. Karininko kelias nėra lengvas, tačiau, mano nuomone, labai prasmingas ir išskirtinis, suteikiantis galimybių, kurių joks civilis asmuo negalėtų gauti. Kariuomenė ugdo svarbius gebėjimus, discipliną ir psichologinį tvirtumą.

LKA informacija.