aiškesnės tvarkos ir perskaičiuoti įkainiai
Antradienio Tarybos posėdžiai Kauno miesto savivaldybė teiks dokumentų paketą, kuris iš esmės atnaujins komunalinių atliekų tvarkymo modelio mieste. Siūlomais sprendimai bus aiškiau apibrėžtos atliekų turėtojų ir tvarkytojų teisės bei pareigos, patikslinta kainodaros sistema ir nustatyti naujienas įkainius. Atliekų įmokos Kaune keisis vidutiniškai 8–10 proc., o atsakingai tvarkantys komercijos tvarkymo atstovai atlieka pokyčius nepajus. Patvirtinus projektas, sprendiniai ir naujos kainos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.
„Kaunas reaguoja į teisės aktų pokyčius, naujų atliekų tvarkymo reikalavimus bei nacionalinę kryptį – maksimaliai skatinti atliekų perdirbimą ir mažinti atliekų sąvartynuose.
Kompleksiškai atnaujintos miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės: jos taps aiškesnės visiems sistemos dalyviams. Dokumentai taip pat rūpinosi skaidresnę ir teisingesnę kainodarą, efektyvesnį atliekų tvarkymą bei didesnį gyventojų ir verslo įsitraukimą į atsakingą rūšiavimą“, – apie kompleksinius sprendimus kalbėjo Aplinkos skyriaus apsaugos vedėja Radeta Savickienė.
Iki šiol galiojusios atliekų tvarkymo taisyklės Kaune patvirtintos dar 2016 metais ir per šį laikotarpį nebuvo keistos. Per beveik dešimtmetį keitėsi teisinis reglamentavimas, praktiniai komunalinių atliekų tvarkymo sprendimai, pavyzdžiui, atsirado atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, plėsti rūšiavimo infrastruktūrą, naudoti nauji atliekų apskaitos principai. Dėl to taisyklių peržiūrėjimo kompleksiškai, pritaikant jas šiandien taikomam modeliui.
Kainų augimą lemiantys išoriniai veiksniai – pirmiausia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytos regioninės atliekų tvarkymo kainos. VERT patvirtinus naujas kainas kiekvienam regionui, savivaldybės privalo per 7 mėnesius pasitvirtinti savo tarifu.
Atnaujintoje sistemoje išlaikoma dviejų dalių kainodara – pastovioji ir kintamoji. Toks modelis Kaune taikomas jau ne vienerius metus, bet šiuo sprendimu paketu iš esmės peržiūrėtas ir atnaujintas pagal realią sąnaudą bei pasikeitusias sąlygas. Nuo 2023-ųjų kainodara nebuvo keista.
Iki šiol nuolatinio mokesčio dalis buvo simbolinė – siekė vos 1 euro centą už vieną objektą, todėl realiai nepadengdavo infrastruktūros išlaikymo ir priežiūros kaštų. Atnaujinus metodiką, ši dalis perskaičiuota pagal faktines sąnaudas, įvertinimo infrastruktūros nusidėvėjimą, plėtrą ir būtinas investicijas.
Kintamoji dalis priklauso nuo faktinio atliekų kiekio – gyventojų ir įmonių gali pasirinkti konteinerių dydį bei jų ištuštinimo dažnį pagal savo individualius poreikius ir aptartas sutarties sąlygas. Tai leidžia tiesiogiai daryti įtaką mokamai sumai: kuo mažiau atliekų sukaupiama ir kuo atsakingiau jos rūšiuojamos, tuo mažesnė kintamoji mokesčio dalis.
Papildoma numatoma ir atsakomybė už netinkamą atliekų rūšiavimą – užfiksavus tokius atvejus atliekų turėtojams gali būti taikomi didesni įkainiai. Kontrolės vykdymo atliekų tvarkytojas – „Kauno švara“. Pirmuoju etapu, pastebėtu akivaizdžiu rūšiavimo klaida, pavyzdžiui, į komunalinių atliekų išmetimą statybinį laužą ar netinkamą atliekas, bus taikomas vienkartinis – tris kartus didesnis – konteineris.
Įkainių pokyčiai gyventojams išlik nuosaikūs – vidutiniškai apie 8–10 proc. Pavyzdžiui, individualaus namo gyventojas, pasirinktas du kartus per mėnesį ištuštinti 120 litrų konteinerį, vietoje 5,04 euro mokesčiai 5,55 euro per mėnesį (0,51 euro arba apie 10 proc. daugiau). Tuo metu 60 kv. metrų bute gyvenantis daugiabučio gyventojas vietoje 8,04 euro mokės apie 8,84 euro per mėnesį – tai yra taip pat beveik 10 proc. daugiau, arba 0,80 euro daugiau per mėnesį.
Verslo segmente ženklinius pokyčius pajus įmonėse, kurios galėjo būti suklaidintos dėl nežinomos naudojos atliekų tvarkytojų paslaugų, kurios neturi teisės Kauno miesto savivaldybės rinkti komunalinių atliekų. Pagal galiojančius teisės aktus visoje miesto teritorijoje komunalines atliekas gali tvarkyti tik vienas operatorius, turintis sutartį su savivaldybe. Šiuo atveju Kaune tai – „Kauno švara“.
„Matome atvejį, kai įmonės, galbūt neįsigilinusios ar suklaidintos kitų komunalinių atliekų tvarkytojų, naudojosi neleistinomis savivaldybės paslaugomis. Tokia praktika atrodo visą sistemą“, – pažymi atstovai.
Atlikus išsamią analizę, nustatyta reikšmingų disbalansų: kai kurios įmonės ar prekybos centrai, vykdantys analogišką veiklą, už atliekų tvarkymą mokėjo ženkliai kelis kartus sumas – vieni tik šimtus eurų per mėnesį, kai kiti – kelis tūkstančius eurų.
Įsigaliojus naujai tvarka, įmonės privalės atsiskaityti su savivaldybės atliekų tvarkymu pagal realius atliekų kiekius ir nustatyta tvarka. Verslai, kurie iki visados sugeneruojamas atliekas visa apimtimi tvarke per „Kauno švarą“, mokės tiek pat arba mažiau.
Pašalinus neatitiktis, surinktos papildomos lėšos padeda geriau prižiūrėti esamas, nuolat ar pagal poreikį plėsti infrastruktūrą. Tai leidžia patogiai rūšiuoti atliekas, o ilgainiui – mažinti mišrių atliekų perdirbimą bei didinti.
Miestas jau dabar yra sukūręs išvystytą atliekų surinkimo tinklą. Šiuo metu daugiabučiuose įrengti daugiau kaip 2,2 tūkst. maisto atliekų konteinerių, dalis jų – įgilinti. Individualiems namams nupirkta po 10 tūkst. maisto ir virtuvės atliekų konteinerių, kompostavimo dėžių. Taip pat mieste veikia 862 tekstilės atliekų konteineriai, beveik 13 tūkst. žaliųjų atliekų surinkimo priemonių.
Didelė dalis infrastruktūros skirta pakuočių rūšiavimui – individualiems namams išdalinta apie 72,8 tūkst. konteinerių plastikui, popieriui, metalui ir stiklui. Viešosiose erdvėse, prie įmonių ir daugiabučių papildomai įrengta per 3 tūkst. plastiko, beveik 4,8 tūkst. popieriaus ir apie 2,5 tūkst. stiklo atliekų konteinerių.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
