Fejerverkų efektai – kokie jie?

Nors fejerverkai, visai netikėtai išrasti, anksčiau buvo naudojami atbaidyti piktąsias dvasias, tačiau evoliucionuodami rado kelią tiek į nacionalines, tiek į globalias ir asmenines šventes. O kad šventės turėtų joms planuojamą atspalvį, t. y. numatomą temą, svarbu priderinti ir fejerverkų efektus.

Suprasdami apie juos daugiau, galėsime ne tik patys išsirinkti mums tinkamiausius, bet ir pasiūlyti kitiems. Juk tai ypatinga akimirka, kuomet visi sužiūrame į dangų tikėdamiesi stebuklo. Būtent šio stebuklo efektus ir aptarsime.

Kad suprasti fejerverko efektus, reiktų paminėti, kad jie gali būti skirstomi į dvi kategorijas. Fejerverką mes matome ir girdime, tad ir fejerverkų efektus galime skirstyti į vizualinius ir garsinius.

Vizualiniai efektai priklauso nuo to kokius komponentus sudedame į fejerverką: kokios medžiagos, kokiomis proporcijomis, kokia tvarka ir kokiu laiku turi užsidegti ir sprogti, sprogti ir sudegti arba sudegti lėtai.

Pats fejerverkas turi keletą komponentų: paleidimo vamzdį ar tubelę, iš kurios iššaunamas fejerverkas. Tame vamzdyje turi susidaryti slėgis, kad fejerverkas būtų pakeltas į orą ir galėtų toliau uždegti žvaigždes.

Pakėlimui ir slėgio susidarymui reikalingas parakas. Būtent jis labai greitai degdamas sudaro slėgį ir sprogimo metu pakelia fejerverką į orą. Tuo metu kai fejerverkas lekia į dangų, jo viduje jau ima degti sprogstamojo užtaiso knotas, o praėjus tam tikram laiko tarpui ir fejerverkui pasiekus planuotą aukštį, sprogdiklis sprogsta uždegdamas žvaigždes ir jas pažerdamas po visą dangų.

Šie komponentai yra kiekviename fejerverke, tačiau jų kompozicija ar papildomi komponentai gali būti parinkti gamintojo pagal norimą išgauti efektą.

Fejerverko komponentų išmanymas ir veikimo principas, kurį aprašėme aukščiau padeda lengviau suprasti kaip projektuojami vizualiniai ar garsiniai fejerverko efektai. Pagrindinis vizualinio efekto elementas yra taip vadinamos žvaigždės (angl. stars) – būtent jų sprogimu ir degimu mes grožimės kiekvienais Naujaisiais Metais laikrodžiui išmušus dvyliktą valandą nakties.

Žvaigždės – tai įvairios sudėties cheminės medžiagos, kurios dažniausiai būna gaminamos rutuliukų formoje, tačiau esant reikalui gali būti pasirinkta ir kitokia forma. Forma priklauso nuo to, kokį efektą norėta išgauti.

Šie cheminiai rutuliukai sprogdami ir degdami danguje sukuria spalvas ir degimo efektą, pavyzdžiui tai gali būti mėlynos spalvos blizgučiai, kurie sudega vos sprogę arba oranžinės spalvos ilgai krentančios ir lėtai degančios žvaigždelės.

Vaizdiniai efektai

Brokatas – tai vienas populiariausių ir labiausiai paplitusių fejerverkų efektų, kuomet daugybė kibirkščiuojančių žvaigždžių lėtai krenta skėčio forma palikdamos danguje uždelstą žvaigždės uodegėlę.

Bijūnas – tai efektas, kurio metu spalvingos fejerverko žvaigždės sprogsta rutulio forma. Jis taip pat vienas populiariausių efektų, naudojamų projektuojant vartotojams parduodamus fejerverkus.

Chrizantema – taip pat, kaip ir bijūno efekto metu, spalvingos žvaigždės sprogsta rutulio forma, tačiau skiriasi tuo, kad palieka ilgesnį žvaigždžių pėdsaką ir neretai naudojamos kibirkščiuojančios žvaigždės.

Piestelė – dar vienas rutulio formos žvaigždžių sprogimo efektas, tačiau jis turi vieną išorinį fejerverko apvalkalą, kuris sprogsta pirmas, ir vieną vidinį, kuris sprogsta antras. Toks sprogimo efektas sukuria gilesnę fejerverko vizualinę išraišką.

Žybsnis – lengvai atpažįstamas dar vienas sferinio sprogimo fejerverkas, kuris išskirtinis savo specialiai mirksinčiomis žvaigždėmis. Tai efektas labai primenantis karštą vasaros dieną vandens mirgėjimą kuomet saulė skaudina akis savo aštriais spinduliais.

Gluosnis – vienas nepaprastai gražių, elegantiškų ir nepakartojamų fejerverko efektų. Jis yra tarsi milžiniškas, dažniausiai auksinės spalvos, gluosnis danguje. Sprogusios auksinės žvaigždės lėtai degdamos krenta žemyn ir palieka ilgas savo uodegėles, kurios atrodo tarsi gluosnio nusvirusios šakelės.

Nišiki Kamuro – tai labai panašus į gluosnio efektą, tačiau jis skiriasi tuo, kad žvaigždės sprogsta labai tankiai ir palieka ilgesnį blizgantį efektą.

Kometa – greičiausiai visiems labai gerai žinomas ir įprastas fejerverko efektas, kuris dažniausiai komponuojamas į įvairius kitus fejerverko efektus. Tai tarsi žvaigždžių rūšis, kuri skrosdama dangų palieka ilgesnį plonos arba stambesnės kibirkštėlės efektą.

Spragsėjimas – kaip ir pats pavadinimas sufleruoja, tai toks daugelio mėgstamas efektas, kurio metu fejerverko žvaigždės sukuria blyksinčių, tarsi spragsinčių, ugnelių ir garsinio spragsėjimo efektą.

Palmė – tai spalvingų žvaigždžių kompozicija, ypatingai dažnai naudojama daugiašūviuose, vartotojams skirtuose 3 kategorijos fejerverkuose. Plonytės žvaigždės sprogdamos išsiskirsto danguje panašiai kaip augantys palmės lapai.

Blizgutis – tai efektas, labai panašus į spragsėjimo efektą, tačiau jis skiriasi tuo, kad spragsėjimo efekto metu žvaigdždės pačios turi spragsėjimo efektą, o blizgučio efekto metu kai žvaigždės sprogsta ir pradeda gesti, jose užsidega uždelstos kitos žvaigždės turinčios spragsėjimo efektą.

Žuvytė – tai gana išskirtinis efektas, nors šiuo metu gana greitai populiarėjantis ir Lietuvoje parduodamuose vartotojams skirtuose 3 kategorijos fejerverkuose. Efektas pasižymi tuo, kad sprogus vienoms žvaigždėms ir joms bepradedant gesti užsidega sekančios žvaigždės, esančios jų viduje, kurios dega plona, dideliu greičiu ir labai skirtingomis trajektorijomis skriejančia ugnele.

Garsiniai efektai

Kaip anksčiau minėjome, pirmiausia fejerverko veikimas prasideda nuo jo uždegimo ir slėgio susidarymo degant parakui. Tuomet išgirstame sprogimą ir fejerverkas skrodžia aukštyn į dangų.

Fejerverko-raketos atveju skrodžiant į dangų išgirsime švilpimą. Tačiau ir ties šiuo garsu fejerverko garsinė kompozicija nesibaigia. Tuomet užsidegus sprogdikliui vėl išgirstame sprogimą, o vėliau degant žvaigždėms galime išgirsti jų švilpimą ar spragsėjimą.

Kaip ir su vaizdiniais efektais, kai žvaigždėms gamintis derinamos cheminės medžiagos išgauti skirtingas spalvas bei vizualinius degimo ypatumus, taip ir su garsiniais efektais – tam tikrų medžiagų specialiai parinkta kompozicija leidžia išgauti skirtingą garsą jai degant ar sprogstant.

Lėtai reaguojančios cheminės medžiagos sukelia vibruojantį garsą, todėl galime išgirsti švilpimą arba panašų garsą į čiulbėjimą, kuris būtų tarsi sulėtinta vis pertrūkstanti švilpimo versija. Bei visiškai atvirkščiai, greitai degančios cheminės medžiagos iš kietos struktūros per trumpą laiką virsta į dujų pavidalą taip sukeldamos sprogimo efektą.

Šis sprogimas garsinėje formoje pasireiškia sprogimo ar labai stipraus dunkstelėjimo garsu. Taip yra todėl, kad greitai degant cheminei medžiagai dujos susidaro ypatingai greitai, labai greitai plėsdamosi sudaro didelį slėgį ir sprogsta.

Pastarasis sprogimo garsas yra dažniausiai pasitaikantis tarp fejerverkų garsinių efektų. Kitokį, itin malonų, šiurpuliukus keliantį garso efektą – spragsėjimą sukelia švino oksidas, kuris sprogstant ir degant fejerverkui virsta švino atomais, o šie garuodami ir plėsdamiesi nuo didžiulio karščio skleidžia spragsėjimo garsą.

Kai kurie žmonės vaikosi tik vizualinio fejerverkų efekto, o kiti, dažnai jaunesni, mėgstantys pokštus – garsinio efekto, treti – jų kompozicijos. Suprasdami tiek vizualinius, tiek garsinius fejerverkų efektus persikeliami visai į kitą lygį apie jų kompoziciją ir derinimą su aplinka. Bet apie tai kitą kartą!

• Užsakymo numeris EV00002872 2024-06-25