ką apie tai reikėtų žinoti kraujo donorams ir recipientams? – Kas vyksta Kaune
Reta kraujo ypatybė, apie kurią nemaža dalis kraujo donorų sužinojo tik po išsamesnių tyrimų. Taip galima apibūdinti Kell antigeną, kuris nors ir pasitaiko itin retai, kai kuriems ligoninės gydomiems pacientams yra labai svarbu. Ką apie Kell antigeną reikėtų žinoti kraujo donorams ir recipientams?
Antigenas yra tam tikras darinys, kurio žmogaus kraujo jutiklis – eritrocitai turi savo paviršiaus apvalkale. Būtent pagal šiuos darinius nustatomos kraujo savybės ir suderinamumas tarp donoro ir recipiento – ar vieno žmogaus kraujas tiks kitam. Dauguma žmonių žino A, B, O kraujo grupės ar rezus faktorių, tačiau antigenų yra daug daugiau, skelbia Nacionalinis kraujo centras (NKC).
Vienas jų ir yra Kell antigenas, kuris dažniausiai lieka nepastebėtas, kol neatsiranda poreikis tiksliai įvertinti kraujo suderinamumą. Taip yra todėl, kad reikia pakanka žinoti tik kraujo grupę ir rezus faktorių, o retesni antigenai vertinami tik esant medicininei. Skaičiuojama, kad Kell antigeną turi tik apie 9 proc. baltosios ir vos 2 proc. juodosios rasės žmonių.
Kodėl Kell antigenas toks svarbus?
Kaip aiškina Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas, apie Kell antigeną ir jo suderinamumą ypač svarbu žinoti tais atvejais, kai pacientams reikalingas kraujo perpylimas.
Pasak jo, jei žmogui, neturinčiam Kell antigeno, būtų perpilamas Kell antigeną turintis kraujas, organizmas gali pradėti gaminti antikūnus. Tokia imuninė reakcija ne visada pastebėta iš karto, bet vėliau ji gali apsunkinti pakartotinį kraujo pylimą ir sukelti rimtų. Daugelyje šalių kraujo su Kell antigenu nerekomenduojama perpilti onkologinėmis ir kraujo ligomis.
„Pacientams, kuriems jau yra susiformavę antikūnai prieš Kell antigeną, tinkamas kraujo parinkimas tampa sudėtingesnis ir reikalaujama itin kruopštaus suderinamumo įvertinimo“, – sako D. Gutauskas.
Kell antigenas yra reikšmingas ne tik kraujo perpylimų, bet ir kitais atvejais, tokiu atveju, laikotarpiu laikotarpiu. Jei nėščioji neturi Kell antigeno, o vaisius jį paveldi iš tėvo, moters organizmas gali pradėti gaminti antikūnus, galinčius paveikti vaisiaus kraują ir sukelti mažakraujystę. Tokiais atvejais nėštumas yra atidžiau stebimas, atliekami papildomi tyrimai, o prireikus taikomas specializuotas gydymas. Tad Kell antigeno nustatymas leidžia laiku įvertinti galimas rizikas ir užtikrinti tiek motinos, tiek vaisiaus saugumą.
Be kell Kell antigeno ypač svarbiems pacientams, kuriems dėl ligų, sunkių traumų ar onkologinių susirgimų reikalingi reikalingi kraujo perpylimai. Tokiais atvejais net ir anksčiau susiformavę antikūnai gali lemti, kad netinkamai parinktas kraujas sukeltų nepageidaujamas imunines reakcijas. Tada išsamus kraujo suderinamumo vertinimas, įskaitant Kell antigeną, yra būtinas siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą žmogų.
„Norime nuoširdžiai padėkoti kraujo donorams už jų aktyvumą“.
Ką reikia žinoti Kell antigeną turintiems žmonėms?
Žmonėms, turintiems Kell antigeną, svarbu žinoti, kad ši kraujo savybė neturi jokios įtakos bendrai savijautai ar organizmo veiklai ir nėra kliūties kraujo donorystei.
Priešingai, donoro kraujas tam tikrais atvejais gali būti reikalingas asmenims, kuriems būtinas tiksliai toks suderintas kraujas. Nors dėl reto Kell antigeno paplitimo recipientų, kuriems reikia būtent tokio kraujo nėra daug, o ir yra tinkamų donorų skaičius ribotas, kiekviena donorė gali turėti bet kokį poreikį.
„Kiekas kraujo donoras turėtų, kad domėjimasis ir žinojimas apie savo ypatumus leidžia efektyviai planuoti tiek patiems donorams, tiek pacientams.
Nacionalinis kraujo centras primena, kad kraujo donorystė yra svarbi kiekvieną dieną, kad nuo metų laiko. Kuo įvairesnio kraujo reikia donorai atvyksta paaukoti kraujo, tuo sklandžiau užtikrinama ir savalaikė pagalba visiems saugiai.
Kraujo aukoti gali visi gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus kraujo gali duoti šešis kartus, moterys – keturis. Vis dėlto gali būti taikomi tam tikri apribojimai sveikatos būklės ar būti neseniai atliktos operacijos. Taip pat svarbu nepamiršti, kad duodant kraują būtina visiškai sveikam – donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ar kitomis sunkiomis ligomis arba pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.
