Kauno miesto savivaldybė Kauno modernizmui skirtų skulptūrų ansamblis papuoš Mažąjį ąžuolyną
Tarpukario Kauno modernizmo dvasia įgauna naujas formas. Tarptautinio skulptūros simpoziumo metu sukurti kūriniai jau netrukus papuoš Mažąjį ąžuolyną ties Ąžuolyno biblioteka. Skulptūras, interpretuojančias Kauno UNESCO modernizmo paveldą, sukūrė menininkus iš Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos. Kultūros paveldo departamentas išdavė leidimus ansamblio įrengimui, o pirmosios skulptūros iškils per spalį.
Modernistiniai akcentai
„Kauno modernizmas – mūsų miesto vizitinė kortelė ir pasididžiavimas. Tarptautiniame skulptūros simpoziume profesionalai dešimtį naujų akcentų, kviečiančių kauniečių bei svečius pažinti Kauno modernizmo iš naujo: per meną, formas ir mūsų architektūros interpretacijas. Visas jas bus galima išvysti Mažajame ąžuolyne.
Nuoširdžiai dėkoju visiems skulptoriams už kūrybiškumą, „Akmelitai“ už suteiktas kūrybines erdves ir Lietuvos dailininkų sąjungos už jų reikšmingą darbą. Drauge pasiekti rezultatai – dovana miestui ir jo žmonėms“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Rugsėjo 8–29 dienomis į Kauną po 20 metų sugrįžo Tarptautinis skulptūrų simpoziumas. Kūrybiniame procese aukščiausios dešimties skulptorių iš Lietuvos ir užsienio: Arvis Kantiševs ir Āris Smildzers (Latvija), Volodymyras Kochmar (Ukraina / Prancūzija), Olena Dodatko (Ukraina / Lenkija), Mindaugas Jurėnas, Donatas Dovidavičius, Vytautas Narutis, Gediminas Pašvenskas, Gintaris Juozas Česiūnas ir Stasys Žirgulis (Lietuva).
Tarptautinį pelną kūrėjai, aktyviai dalyvaujantys parodose, bienalėse ir simpoziumuose visame pasaulyje, sukūrė dešimtį skulptūrų, kurios aktualizuoja Kauno paveldą. Naujųjų jų namai taps Mažasis ąžuolynas ties Ąžuolyno biblioteka. Viešai prieinamos skulptūros pratęstas modernizmo idėją, kad menas turi būti kasdienės miesto gyventojų patirties dalimi: jungs paveldą, meną ir visuomenę į vientisą kultūrinį peizažą.
Kultūros paveldo departamentas išdavė leidimus naujų akcentų pastatymui. Artimiausiomis dienomis planuojama įrenginėti pamatus, o pačios skulptūros bus statomos etapais. Planuojama, kad pirmasis iškils jau spalio 23 d., o visas ansamblis – iki lapkričio.
Menas kaip jungtis
„Ąžuolyno bibliotekos prieigos“ – ypač tinkama vieta skulptūrų eksponavimui. erdvė priklauso visiems – tai ne privilegija, o integrali miesto dalis“, – sakė Tarptautinio skulptūros simpoziumo kuratorė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder.
Pasak jos, skulptūrų pastato vieta pasirinkta neatsitiktinai – Mažasis ąžuolynas nėra traktuojama tik zona, bet sąmoningai žalitas urbanistinis elementas, sujungtas į modernios viziją tarpukariu.
Svarbu ir tai, kad projekte skulptūras sukūrė menininkai iš šalių. Tai Kauno įsitraukimas į platesnį tarpkultūrinį dialogą, kuriame modernistinis paveldas matomas ir interpretuojamas. nėra Jis sustingęs ar traktuojamas kaip praeities ženklas, o kaip tiltas bei nuolat atsinaujinantis audinys, į kurį įsirašo nauji kūrybiniai balsai.
Naujosios skulptūros kvies iš naujo pažvelgti į modernizmo paveldą. Kiekvienas kūrinys savaip interpretuoja tarpukario architektūros dvasią – nuo tikslių formų iki simbolinių prasmių, nuo racionalaus konstruktyvumo iki žmogiškosios šilumos. Menininkai ne tik reflektuoja, bet ir kuria naujas reikšmes – tikėjo žmogaus kūrybine galia, miesto energija ir kultūriniu tęstinumu.
Ši meno ir architektūros sintezės vieta ne tik puošia parką, bet ir kalbėjo apie Kauną kaip miestą, kuris geba savo paveldą paversti gyvu kūrybos šaltiniu, įkvepiančiu bendruomenę ir atveriančiu nauju modernizmo interpretacijos ateities kartoms.
Formos ir simbolika
Latvio Ārio Smildzero sukurtas „Modernistinis portretas“ perteikia tarpukario Kauno racionalumą ir optimizavimą, derindamas asketišką granitą išorę su ryškiai geltonu vidumi – tarsi atskleisdamas, kad funkcionalus būtų kupinas kūrybinės energijos. Gedimino Pašvensko „Suolelis“ jungia modernizmo balkonų estetiką su parko erdve, kviesdamas žmogui ne tik ilsėtis, bet ir patirti architektūrą per kasdienybę, o Vytauto Naručio „Poilsis“ kalba apie balansą tarp tvirtumo ir žmogiškumo. Gintario Juozo Česiūno „Balkonėlis“ vertikalia forma primena optimistinį siekį žvelgti aukštyn – į pažangą ir ateitį.
Kitų menininkų kryptis labiau orientuota į simbolines refleksijas. Jie Kauno paveldą interpretuoja kaip vertybę ir pasaulėžiūrą. Donatas Dovidavičius „Kertinis taškas“ kviečia į kūrinį pažvelgti kaip į Lietuvos valstybingumo simbolį – pamatą, ant kurio statoma tikėjimo ir tapatybės architektūra. Stasio Žirgulio „Besiilsinti kėdė“ primena, kad modernizmas buvo ne tik estetikos kryptis, bet ir socialinis projektas, išreiškiantis tikėjimą pažanga ir žmogaus savarankiškumu. Mindaugo Jurėno „Bukietas“ derina lengvas formas ir leidžia šiai surasti jiems priimtiniausią malonumą puokštę.
Trečioji kūrinių grupė kalba apie miesto, žmogaus ir gamtos ryšį. Ukrainiečio Volodymyro Kochmar „Judesys“ – kylanti geometrinių formų struktūra – simbolizuoja žmogaus ir technologijos santykį, nuolatinį miesto veržlumą ir pažangą, o Olenos Dodatko „Miesto pulsas“ akmeninėmis bangomis perteikia Kauno širdies ritmą. Latvis Arvis Kantiševso vaizduoja kaip gyvą organizmą. „Ci medis“ (angl. miestas + medis) – iš tradicijų išaugantį ir į ateitį besiveržiantį medis su šaknimis.
Tarptautinių skulptūrų simpoziumą finansavo Kauno miesto savivaldybė, skirtinga 249 tūkst. eurų iš reikiamų 264 tūkst. Likusią dalį projektų skyrė ir visus procesus kuravo Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius. Už lėšas rūpinasi kūrybiniu procesui reikalingomis priemonėmis, užtikrintos tinkamos kūrybinės sąlygos ir kiti reikšmingi resursai, organizuojamos veiklos kauniečiams ir miesto svečiams.
Ryšių su visuomenės skyriaus informacija
