Kauno miesto savivaldybė Purpurinė diena – pasaulinė epilepsijos pažinimo diena

Kovo 26-ąją pasaulyje minima Purpurinė diena (angl. Violetinė diena) – tarptautinė iniciatyva, skirta didinti visuomenės supratimą apie epilepsiją, mažinti stereotipus ir skatinti atvirą kalbėjimą apie šią neurologinę ligą. Ši diena primena, kad žinios padeda valdyti baimes ir klaidingus įsitikinimus. Purpurinės dienos tikslas – supažindinti visuomenę su epilepsija ir skatinti kurti patrauklesnę aplinką, kurioje šia liga sergantys žmonės nepatirtų diskriminacijos darbe, mokykloje ar kasdieniame gyvenime.

Purpurinės dienos istorija

Purpurinės dienos idėją 2008 metais pradėjo kanadietę Cassidy Megan. Epilepsija jau buvo diagnozuota septynerių metų.

Iš pradžių mergaitė jautėsi vieniša ir gėdijosi savo ligos, todėl stengėsi ją slėpti. Tačiau po to, kai jos mokykloje apsilankė epilepsijos organizacijos atstovai ir papasakojo apie šią ligą, Cassidy suprato, kad atviras kalbėjimas ir žinios gali keisti visuomenės požiūrį.

Tuomet ir atsirado idėja sukurti dieną, kai žmonės visame pasaulyje galėtų kalbėti apie epilepsiją, dalintis patirtimi ir parodyti palaikymą sergantiesiems. Cassidy siekis buvo paprastas, bet labai svarbus – rodo, kad epilepsija sergantys žmonės nėra vieni, o visuomenė suprastų, jog epilepsija nėra žmogaus tapatybė.

Kovo 26-oji pasirinkta todėl, kad būtent šią dieną 2008 metais Cassidy Megan pirmą kartą surengė Purpurinės dienos renginį savo mokykloje. Nuo tada iniciatyva sparčiai išplito – šiandien Purpurinė diena minima daugiau nei 100 pasaulio šalių.

Kasmet prie šios iniciatyvos prisijungia bendruomenės, mokyklos, organizacijos, verslo įmonės ir pavieniai žmonės. Rengiamos paskaitos, mokymai, konferencijos, organizuojamos visuomenės informavimo akcija. Pastatai apšviečiami purpurine spalva, o žmonės savo aprangoje pasirenka purpurinį akcentą.

Purpurinė spalva pasirinkta neatsitiktinai – levandų spalva jau anksčiau buvo naudojama kaip epilepsijos simbolis ir palaikymo ženklas žmonėms, gyvenantiems su šia liga.

Kas yra epilepsija?

Epilepsija – tai yra neurologinė liga, kuriai būdingi pasikartojantys epilepsijos priepuoliai. Jie atsiranda dėl staigių elektrinio aktyvumo pokyčių smegenyse.

Epilepsijos priepuoliai gali sukelti labai įvairiai – nuo ​​trumpų sąmonės problemų ar nevaldomų judesių iki stiprių traukulių. Svarbu pažymėti, kad ne visi priepuoliai atrodo vienodai, todėl kartais juos gali būti sunku atpažinti.

Kai kurie priepuoliai būna labai trumpi. Žmogus gali kelioms sekundėms sustingti, atrodo tarsi užsisvajojęs ar nustoti reaguojati į aplinką. Kartais gali pradėti kartoti tuos pačius smulkius judesius – mirksėti, judinti lūpas ar rankas.

Taip pat gali pasakyti trumpalaikis sutrikimas – žmogus gali kalbėti nerišliai, neatsakyk į klausimus arba trumpam prarasti orientaciją aplinkoje.

Tokie priepuoliai dažnai trunka vos kelias ar keliasdešimt sekundžių, todėl aplinkiniai jų nepastebėti arba palaikyti paprastu išsiblaškymu ar nuovargiu.

Daugeliu atvejų epilepsija gali būti sėkmingai kontroliuojama vaistais. Tinkamai parinktas gydymas daugeliui žmonių gyventi visavertį gyvenimą.

Vis dėlto daliai gyd vien vaistus, nėra pakankamai veiksmingas. Tokios situacijos gali būti svarstomos ir kitos gydymo galimybės – pavyzdžiui, chirurginis gydymas ar kiti specializuoti metodai, kurie tam tikrais atvejais gali reikšmingai sumažinti priepuolių dažnį arba net padėti jų išvengti.

Lietuvos epilepsija sergančiųjų „EPILĖ“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje ne visi šiuolaikiniai vaistai nuo epilepsijos yra registruoti arba pasiekia šalies rinką. Dėl to, kad gali būti sudėtinga gauti tinkamą gydymą.

Tai kelia iššūkių ir gydytojams neurologams, kurie, kurie, suvaldyti priepuolius ir pagerinti gyvenimo kokybę, dažnai turi ieškoti alternatyvių gydymo derinių arba ribotų galimybių ribose efektyviausią vaistų kombinaciją.

Epilepsija pasaulyje ir Lietuvoje

Epilepsija yra vienas dažniausių neurologinių susirgimų pasaulyje. Remiantis naujausiais 2021 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, epilepsija serga apie 51,7 milijono žmonių – tai sudaro maždaug 0,7 proc. pasaulio gyventojų.

Per pastaruosius tris dešimtmečius šios ligos paplitimas pasaulyje padidėjo. Nuo 1990 iki 2021 metų jis išaugo apie 10,8 procento. Kasmet epilepsija diagnozuojama maždaug 5 milijonams žmonių.

Remiantis naujausiais 2024 metų Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje epilepsija serga apie 0,8 proc. šalies gyventojų – tai yra 24 778 žmonės, iš kurių 3 406 yra vaikai. Vyrai epilepsija serga beveik pusantro kartosija nei moterys.

Palyginimui, net 25 Lietuvos savivaldybėse gyvena mažiau žmonių nei šalyje yra sergančiųjų epilepsija.

Per ankstesnį tris dešimtmečius epilepsijos paplitimas Lietuvoje išliko gana stabilus – nuo ​​1990 iki 2021 metų jis sumažėjo tik apie 1,3 procento.

Kaip padėti iš epilepsijos priepuoliui?

Jei žmogus ištiko epilepsijos priepuolis su traukuliais:

• Paguldykite ant grindų (apsaugos nuo traumų).
• Paguldykite ant šono (padės lengviau kvėpuoti).
• Pašalinkite iš aplinkos kietus ir aštrius daiktus. (jie gali sužaloti).
• Paskirti nors minkštą daiktą po galva (padės išvengti galvos traumų).
• Jei nešioja akinius – nuimkite (nesužalos).
• Atlaisvinkite drabužius (bus lengviau kvėpuoti).
• Būkite šalia kol traukuliai pasibaigs.
• Kai asmuo gali bendrauti, papasakokite kas nutiko.

Kada būtina kviesti medicinos pagalba?

Skambinkite 112, jei:

• priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes
• priepuolis ištinka nėščią moterį
• priepuolio metu žmogus smarkiai susižeidžia
• priepuoliai kartojasi vienas po kito, o žmogus tarp jų neatgauna sąmonės

Ko NIEKADA nedaryti?

• Nelaikykite žmogaus prispaudę ir ne ilgiau kaip traukulių.
• Nepridėk nieko į burną.
• Ne dirbtinio kvėpavimo priepuolio metu.
• Nedalinkite maisto ar gėrimų, kol žmogus visiškai tvarkingas sąmonės.

Daugiau informacijos: https://epile.lt/

Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ informacija