UNESCO titulai kaip Kauno ateities variklis

Kaunui, sėkmingai įrašiam savo modernizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir jau dešimtmetį turinčiam UNESCO Dizaino miesto vardu, šie titulai turėtų būti ne tik prestižo ženklu, bet ir įrankiu, kurio pagalba miestas gali pats nusibrėžti savo ateities kontūrą. Tik ar Kaunas pilnai išnaudoja šį potencialą? Nagrinėjant šiuos klausimus, Kaune surengti eksperčių pristatymai ir dirbtuvės su kauniečiais, nagrinėjančios UNESCO titulų svarbą, potencialą ir jų sąsajas su šiandieniniu gyvenimo mieste.

UNESCO istorija ir nauda miestui

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė pabrėžia, kad UNESCO pirmiausia turėtume suvokti kaip diplomatines, intelektines ir minkštas galias telkiančią platformą. Nors dažnam ši organizacija asocijuojasi tik su paveldu, jos veiklos laukas apima švietimą, mokslą ir komunikaciją. Norint prisiminti esminę šios Jungtinių Tautų agentūros misiją, R. Vaičekonytė-Kepežinskienė kitoja 1945 m. parašytą UNESCO konstitucijos preambulę, kuri teigia: „Karai gimsta žmonių protuose, todėl būtent žmonių sąmonėje privalu skiepyti taikos gynimo idėją“.

UNESCO įkurta kaip atsakas į Antrojo pasaulio karo pasekmės, suvokiant kraštutinio nacionalizmo ir homofobijos grėsmes žmonijai. Kauno dizaino tinklo asociacijos teigimu, suprasdami šios organizacijos sukūrimo kontekstą, pagrindinį sprendimą patvirtino, vertybių ugdymo svarbą ir šiandieniame pasaulyje.

Pasak UNESCO atstovės, turimas statusas Kaunui suteikiama prie pažangiausių globalių teisinių instrumentų ir tarptautinės komunikacijos kanalų. Tai – ilgalaikė investicija: statistika rodo, kad UNESCO vietovėse turizmas auga nuo 20 iki 40 proc., o kūrybinių tinklų narių fiksuoja iki 14 proc. naujų darbo vietų kūrimą. Tačiau svarbiausia, anot ekspertės, yra atsakomybė – gautas statusas nėra simbolinis, jis privalo nešti realią socialinę ir ekonominę naudą.

Vilniaus UNESCO literatūros miesto vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė antrina, kad UNESCO titulas – tai privilegijų, tačiau ir atsakomybių pilnas kvietimas į didžiulį tarptautinį tinklą, kuriame miestai dalijasi žiniomis ir gerosiomis praktikomis. Tačiau Vilniaus UNESCO literatūros miesto patirtis rodo, kad sėkmei būtina glaudus savivaldybės įsitraukimas ir finansinis palaikymas. „Nors galimos įvairios veiklos ir veikimo būdai, pozityvus paties miesto požiūris čia yra būtinas“, – teigia R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Pirma – titulai, o kas toliau?

Esant UNESCO Dizaino miestų tinkle, dizaino miesto ateičiai gali būti išnaudojamas keturiomis kryptimis: kaip verslas, kaip strateginis mąstymas, kaip komunikacija arba kaip edukacija. Kūrybinių dirbtuvių ir diskusijų metu dalyviai sprendė, kurios tikslas Kaunas turėtų pasirinkti kaip stipriausią.

Paradoksalu, bet didžiausias iššūkis miestui – nuspręsti, ką daryti gavus regalijas. Kauno dizaino tinklo vadovė dr. Jūratė Tutlytė provokuojančių klausia: ar 2023 m. įrašę modernizmą į paveldo sąrašą, nepamiršime dizaino miesto vardo, kurį gavome dar anksčiau, 2015-aisiais?

Viena iš jo organizatorių pabrėžia Kaunu rengia veiklą laisvę: tapus UNESCO kūrybinių miestų tinklus, miestą pats nusprendžia, kaip išnaudoti šį titulą. Tačiau vien laisvės neužtenka: „Mes širdies ženklą, kuris tarsi nieko nekainuoja, bet jeigu strategiškai juo nepasinaudojame, pats savaime titulas nedirba miestui. svarbą miesto ateičiai kurti.

Žmogiškumo svarba karo akivaizdoje

Vienų temų, nagrinėtų kūrybinėse dirbtuvėse – esminiai veiksniai tokiems ateities planams daro karą, tiek politine, tiek žmonių emocinės, fizinės būklės prasme? Organizatorių teigimu, pavojaus akivaizdoje, bendradarbiavimas su pasauliu, emocinis atvirumas ir žmogiškieji santykiai tampa labai svarbūs.

J. Tutlytė teigia, kad UNESCO dizaino miestų tinklas yra ne tik didelė struktūra, bet ir žmonių santykis. „Kai ištiko pandemija, labai gerai atsimenu, „Kaunas 2022“ bendruomenėje staiga įvyko diskusija ir virtualus pokalbis. Mes susijungėme su visais miestais, bandydami paklausti, pasiguosti: tai ką gi jūs dabar darote? Tada tie žmonės tampa tinklus, kuris tau gali padėti didelius iššūkius. nepaisant formalių, miestui tai kažkur bendra prasme yra pirmoji pagalba“, teigia menotyrininkė.

R. Elijošaitytė-Kaikarė taip pat pabrėžė svarbią jungtį tarp įvairių UNESCO srityse: Vilniuje literatūros statusas padėjo įveiklinti architektūrinį paveldą – unikalus Vilniaus modernizmo vilas, paverčiant jas rezidencijomis ir bendradarbystės erdvėmis. Tai įrodo, kad kultūra nėra uždaras sektorius, o tarptautiškumas leidžia miestui jaustis drąsiai ir pasitikintys, skleidžiant savo idėjas pasaulyje, perimti kitų miestų žinias ir taip taupyti laiką bei lėšas, o svarbiausia – puoselėti žmogiškąjį ryšį, kuris neramiais laikais yra kaip niekada svarbu.

Kauniečių pasiūlymuose – pokyčiai

Dinamiškų praktinių užsiėmimų metu ekspertai su miestiečių sprendimu, kaip dizainą Kaune paversti iš „priedo“ prie paveldo, į dalį Kauno tapatybės. Dalyvių diskusijose – nuo ​​„Dizaino TV“ – platformos, transliuojančios gerą ir dizaino sėkmės istorijas visai Lietuvai, iki „Dizaino policijos“ – ekspertų komandos miesto kokybei užtikrinti.

Visgi reikšmingiausias pokytis užkoduotas „Dizaino daigelių“ koncepcijoje: dirbtuvių dalyvių sutarė, jog nori ilgalaikiams pokyčiams įgyvendinti, reikalingas platus, atviras ugdymas nuo mažens, siekiant ne užinti būrį siauriai suvokiamo „dizaino“ specialistų, o siekiant vertybiniams tikslams gražus, bet pilietis ir politiškai aktyvi visuomenė, ne pamatai kūrybino ir demokratiško veikimo būdas.

Titulai – įsipareigojimas ateičiai

Organizatorių teigimu, dviejų dienų renginiuose dalyvauja esminė žinutė: UNESCO titulai Kaunui yra ne galutinis taškas, o starto pozicija.

„Jei paveldo statusas saugo mūsų praeitį, tai Dizaino miesto vardas kuria mūsų ateitį. Miestas savo rankomis privalo kurti kūrybinę ekosistemą, kurioje taika, inovacijos ir bendruomeniškumas taptų kasdienybe.

UNESCO logotipas anto ar dokumento turi prasmę tik tada, kai už jo stovi žmonės, tikintys, kad būtent jų sąmoningame pastate kūrybinume gimsta saugus, įtraukus ir modernus miestas. Turime du galingus įrankius – tereikia drąsos jais naudotis“, primena Kauno Dizaino tinklo asociacijos atstovai.

Kauno technologijos universiteto Dizaino centro informacija

Nuotr. autorius – G. Česonis